verguvės

verguvės
ver̃guvės sf. pl. (3b) žr. verguvė 2: Ver̃guvės – tai tokia baudžiava, kur kasdien eina an darbo in dvarą J.Jabl(Mrj). Senovėje prie verguvių gyveno pas vieną poną ūkinykas, ale jam labai nesisekė, teip nesisekė, kad jau jis negalėjo baudžiavos atliktie BsPIII189(Brt).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • verguvė — vergùvė sf. (2) BŽ193,282, NdŽ, DŽ1, verguvė̃ (3b) J.Jabl(Mrj); Rtr 1. LsB354, KŽ žr. vergovė 2: Rymėnams paėmus savo valdžion M[ažosios] Azijos tautas ir jų daugybes kovose nužudžius, likusieji imta pardavinėti verguvėn LTIII129(Bs). Prūsai,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaikinti — aplaikìnti tr. 1. palikti, išsaugoti ilgesnį laiką: Buvo bandę prabočiai mūsų kryžokams priešintis, bet iš verguvės vokiečių jau nepasisekė daugiaus išbristie ir liuosybę savo tėviškės aplaikintie Kel1881,263. 2. prašyti pasilikti: Geras žmogus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvalninti — ×išvalninti tr. Rtr, KŽ išvaduoti; išgelbėti; paleisti į laisvę: Dėdė išvalnino sūnų iš nevalios J. Džiaugės žmones, kai išvalnino iš baudžiavos Dglš. Iš kalinio išvalninti ŽCh198. Išvalnino iš verguvės Tat. Mus iž … paskandinimo smerčia jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”